Naktį žiūriu į dangų smalsiai,
Sklando paukščiai toli, už kalnų.
Laikas sustojo, išėjo dauson,
O naujos tvirtovės iškilo kartu.
Didvyriai augo, mūšiai skambėjo,
Garsėjo plakimas širdžių židiny.
Skynėm vyšnias tik mums pasodintas,
Kilom aukštyn piešinių debesin.
Nežemiškos kalvos grojo miškams,
O degančios akys klausėsi jų.
Nupieštos upės ir gėlės ant tako
Gynė pilis nuo drakonų baisių.
Dangaus mūšiai blėso ir tirpo,
Pilkasis šėšėlis aštrėjo kasdien.
Garsas kalvų užtilo, išblėso
Ir leidosi saulė realybės gardan…
Naktį žiūriu į dangų liūdnai,
Išnyko paukščiai toli, už kalnų.
Laikas nestojo, sugriovė namus,
O senos tvirtovės išnyko kartu…
Stoviu ir laukiu gūdžioje naktyje,
Kad saulė pakiltų, sustotų trumpai.
Prisėsti prie knygos, nupūsti dulkes
Ir pasaką seną atverti ilgam…
