Sužibės tau laimės valanda
Ir išnyks barjerų jūros.
Sutiksi vieną meilę kažkada
Ir krisi kaip nuluptas artojas...
Tau kvaila, ko draskosi kiti
Ir plėštis, ir verkti noris!
Šukės tau laimės greit surinkti
Bus išmesti tolyn į klonius...
Ir greit vėjai rudens sudaužys
Gražias, pakylias klajones.
Per vėlu bus atsigręžt atgalyn,
Per vėlu gyventi pavojuj...
Tam momente, kelme, esti
Ir pūni tu greit, nesustojęs.
Realybė išnyks šviesioje klėtyje,
Iki, mano viltys, svajonės..
