Naktyje žiūriu į dangų smalsiai
Sklendi pauksčiai, švyti šviesiai.
Ir visos blogybės išeina dauson
Kvėpuoti mūs Žemėje būna geriau.
Džiaugiasi, šypsosi mažos saulytės
Plaka viltis širdžių židiny.
Skynėm vyšnias tik mums pasodintas
Ir kilom aukštyn minčių debesy.
Koks įdomus ir spalvingas pasaulis
Traukė pažinti, suprasti giliau.
Gėlės ir upės nupieštos ant tako
Gynė namus nuo drakonių baisių.
Pasakų mūšiai blėso ir tirpo
Kova nebyli aštrėjo kasdien.
Šaknys stiprėjo, ieškojo tvirtumo
O leidosi saulė realybės gardan.
Kaip gera sustoti būtų trumpam
Ir senąją knygą atverti ilgam...
